Prašom vaišintis, jos dar šiltos...
Kiek
prisimenu save, tiek prisimenu ir šias
spurgas. Prisimenu mamą stovinčią prie viryklės, mažą puodelį pilną aliejaus, ir didelį dubenį" pončkų"( taip jas tada vadindavom:)).Man jos kvepia vaikyste...
Nekepiau jų kokius šešerius metus. Kai paskutinį kartą kepiau, jos prisigėrė aliejaus( mamai taip niekad nenutikdavo), todėl jų kepimą vis atidėdavau, nes bijodavau fiasko. Tačiau internetas- visagalis. Suradau, kaip reikia išgelbėti spurgas nuo aliejaus" prisigėrimo". Verdant spurgas į riebalus reikia įdėti bulvės puselę arba įpilti šaukštą degtinės į tešlą. Aš pasirinkau pastarąjį variantą. Ir volia- mano spurgos iškepė nepriekaištingai.
Kur aš baigiau... ai, nekepiau jų šešerius metus iki šiandien. Turėjom daug, labai daug varškės. O ir ta mūsų varškė stebuklinga- naminė, mūsų močiutės gaminta. Gal ir tos spurgos gavosi tokios...stebuklingos- kvepiančios vaikyste... namais... Taigi, prisiruošiau gaminti spurgas, nes mūsų mažasis nelabai pripažįsta pyragus. O savo mažojo pilvuką taip pat norisi palepinti. Ir žinot, pataikiau tiesiai į dešimtuką. Su stikline kakavos- tai buvo nuostabiausi pavakariai. Kai šaldytuve vėl atsiras varškės, klausimo ką gaminti, kaip įtariu nebekils:).
Reikia:
- 400 g. varškės
- 4 kiaušinių
- 150 g. cukraus
- 200 g. miltų
- 1 arbat. šaukštelio kepimo miltelių
- 1 arbat. šaukštelio vanilinio cukraus
- 1 šaukšto degtinės( aš naudojau starką- suveikė taip pat puikiai:))
Varškę ištriname su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir kiaušiniais taip, kad neliktų gumulėlių. Įpilame šaukštą degtinės ir supilame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Viską gerai išmaišome. Į mažą puodą įpilame aliejaus tiek, kad spurga visa panirtų. Aliejų gerai įkaitiname. Kai aliejus įkaitęs, imamės darbo su varškės mase. Geriausia turėti dubenėlį su vandeniu, kur galėsite susidrėkinti rankas, nes kitaip tešla kibs prie rankų. Šaukšto pagalba imame tešlos( maždaug graikinio riešuto dydžio) ir šlapiomis rankomis suformuojame rutuliuką. Dedame į įkaitintą aliejų. Spurgos iškyla į paviršių ir palietus šaukštu apsisuka , kad keptų iš visų pusių. Kepimo laikas priklauso nuo ugnies stiprumo ir spurgų didumo. Kai spurga gražiai paruduoja, traukiame lauk ir galime padėti ant popierinio rankšluosčio keletui sekundžių.
Apibarstome cukraus pudra ir... valgome...
Skanaus.
Šaltinis: mamos sena receptų knygelė+ šaukštas degtinės( čia nuo manęs:))