Trys metai atgal.
Žvarbokas pavasario vėjas taršantis plaukus...
Smėlis...
Jūra...
Dar rami, be turistų šurmulio Palanga...
Sužvarbę nuo vėjo užbėgame į kavinukę puodelio balintos kavos...
Šilta ir gera ... Ne tik kavinėje, bet ir viduje kažkaip gera ir ramu... Čia tikrai nedvelkia prabanga ar popsiška kultūra. Stovi senovinė komoda pilna knygų. Seni stalai ir sunkios medinės kėdės. Net indai ir puodeliai nevienodi. Kažkas kitaip...ir tai smagu. Laikas ten tarsi sustoja.O gal prie viso to gerumo širdyje prisideda laisvadieniai ir mylimi žmonės esantys šalia?
Žodžiu, išgėrėm kavą ir dar likome pietų. Pavarčius meniu abiejų akys "užkliuvo" už "UPĖTAKIS SU VOVERAIČIŲ PADAŽU". Nuspręsta. Valgom.
Buvo labai skanu.
Labai greitai šis patiekalas buvo išbandytas mūsų namuose ir galiu pripažinti, kad pavyko tobulai. Nežinau ar galiu jį pavadinti firminiu patiekalu, bet kad jis mėgiamiausias mūsų šeimos, tai tikrai.
Tikslaus recepto nebus;). Ne todėl, kad gaila išduoti, bet kad jis gamintas jau senokai( o upėtakių mano brangusis šiemet dar nepagavo).
Upėtakis su voveraičių ir grietinėlės padažu
Reikia:
- nedidelių upėtakių( tiek kiek bus valagnčių)
- druskos
- pipirų
- citrinos sulčių
- šviežio rozmarino šakelės
- 3- 4 skiltelių česnako
- taurės balto vyno
- miltų apvoliojimui
reikia:
- 250 ml marinuotų voveraičių
- 400 ml grietinėlės
- 1 didelio svogūno
- 1 šaukšto pomidorų padažo
- prieskoninių žolelių( baziliko, mairūno)
- druskos
- pipirų
- krapų
- petražolių
Padažas. Ant gabalėlio sviesto ir šlakelio alyvuogių aliejaus apkepame kubeliais pjaustytą svogūną. Sudedame marinuotas voveraites, paskaniname prieskoninėmis žolelėmis, druska ir pipirais. Supilame grietinėlę ir verdame ant silpnos ugnies apie 20- 25 min.( arba tol kol padažas sutirštėja).
Sudedame krapus ir petražoles.
Patiekiame su ryžiais ir mėgstamomis daržovėmis.
Pabandykit, labai labai skanu.
Ech, taip noriu į Palangą.