Prašom vaišintis, jos dar šiltos...
Kiek prisimenu save, tiek prisimenu ir šias spurgas. Prisimenu mamą stovinčią prie viryklės, mažą puodelį pilną aliejaus, ir didelį dubenį" pončkų"( taip jas tada vadindavom:)).Man jos kvepia vaikyste...
Nekepiau jų kokius šešerius metus. Kai paskutinį kartą kepiau, jos prisigėrė aliejaus( mamai taip niekad nenutikdavo), todėl jų kepimą vis atidėdavau, nes bijodavau fiasko. Tačiau internetas- visagalis. Suradau, kaip reikia išgelbėti spurgas nuo aliejaus" prisigėrimo". Verdant spurgas į riebalus reikia įdėti bulvės puselę arba įpilti šaukštą degtinės į tešlą. Aš pasirinkau pastarąjį variantą. Ir volia- mano spurgos iškepė nepriekaištingai.
Kur aš baigiau... ai, nekepiau jų šešerius metus iki šiandien. Turėjom daug, labai daug varškės. O ir ta mūsų varškė stebuklinga- naminė, mūsų močiutės gaminta. Gal ir tos spurgos gavosi tokios...stebuklingos- kvepiančios vaikyste... namais... Taigi, prisiruošiau gaminti spurgas, nes mūsų mažasis nelabai pripažįsta pyragus. O savo mažojo pilvuką taip pat norisi palepinti. Ir žinot, pataikiau tiesiai į dešimtuką. Su stikline kakavos- tai buvo nuostabiausi pavakariai. Kai šaldytuve vėl atsiras varškės, klausimo ką gaminti, kaip įtariu nebekils:).
Reikia:
- 400 g. varškės
- 4 kiaušinių
- 150 g. cukraus
- 200 g. miltų
- 1 arbat. šaukštelio kepimo miltelių
- 1 arbat. šaukštelio vanilinio cukraus
- 1 šaukšto degtinės( aš naudojau starką- suveikė taip pat puikiai:))
Apibarstome cukraus pudra ir... valgome...
Skanaus.
Šaltinis: mamos sena receptų knygelė+ šaukštas degtinės( čia nuo manęs:))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą